Gerb. Sauliau,
Trumpai užuominomis pabandysiu pakomentuoti, ir pasakyti kaip aš tą problemą sprendžiau.
Pirmiausia, aš nesu pirkęs nei vienos bičių šeimos. Pirmus 6 spiečius pasigavau- parskrydo į iškeltas spietinęs pačiais pirmais metais pradėjus bandyti bitininkauti. Manau, jei bitės būtų pačios neparskridusios, pirkęs vis vie nebūčiau. Todėl manau, kad bitės pačios mane pasirinko, kad aš jas prižiūrėčiau. Po trijų savarankiško bitinininkavimo metų perėmiau 40 šeimų kolūkio bityną. Šeimų įvairiais būdais pasidauginau kiek norėjau, bet spiečius tebegaudau ir dabar -tokia romantika, toks malonumas, tai tikra poezija, kaip yra pastebėjęs J. Krisčiūnas. Apie 10 metų vienas pats prižiūrėjau 200 šeimų. Prisisportavau į valias.
Antra, kada perėjau nuo Dadano prie minėtų išmatavimų aukšto, dariau taip:
Dadanui nukėliau stogą ir vitoje jam priklausančios meduvės uždėjau savo naują aukštą su rėmais ir plokštelėmis. Po to kai pasiuvo korius dar uždėjau antrą. Dar po kiek laiko dadano rėmus su medumi iškėliau lauk, o jei kokiame dar buvo perų, patraukiau į kraštą, o į vidurį nuleidau savo jau pasiūtus porą aukštų, kur jau dirbo ir motina ir buvo beišsiritančių jaunų perų ir dar uždėjau trečią aukštą. Dar po kiek laiko iš dar likusių Dadano rėmų išsukęs medų ir su visu aviliu į muzėju, o tuoje pačioje vietoje iškėlęs visus tris aukštus ir dar papildomai pridėjęs ketvirtą ir pastačiau daugiaukštį avilį kaip pilnateisį.
Kaip matai jokio pjovimo, jokio bičių gainiojimo. Vienintelis nepatogumas - nepritvirtintas dadano stogas gerokai pakilęs nuo buvusios savo vietos, pasikabinęs ant sudėtų aukštų. Tą problemą išsprendžiau stoga prispausdamas su akmenių, o atsiradusį, dėl uždėtų aukštų tarpą , užsandarinau apviniodamas selofano juosta.
Ar pamąstote, kiek dau dėmesio bitės skiria šilumos taupymui? Net ir užakiuoti medų mųsū vitinės bitės sugalvojo su oro tarpu, kad apsaugoti jį nuo staigių temperatūros pakitimų. Joms kiekvienas milimetras yra reikšmingas, o mes, tiksliau tie kurie rekomenduoja 435mm.rėmą švaistomės 4-7 cm, kurie tokiu pat ilgiu iškreipia šilumos centrą. Fizikai - mokslinikai yra įrodę, kad bičių spiečiaus kabanti forma, yra labiausiai taupanti šilumą. Apačioje kabančių bičių išskiriama šiluma kildama į viršų pirmiausia apšildo viršuje kabančias bites ir neprileidžia šalto oro prie kąbančio spiečiaus. Bitės mąsto daug racionaliau ir geriau, nei mes. Kai pamatai kiek bitė darbo prideda dėl lašo medaus, po to ranka nesvyra taškyti medų ant grindų. Lygiai taip pat kruopščiai jos saugo ir šilumą. Kiekvienas milimetras, kuris kaip nors prisideda prie šilumos taupymo yra svarbus ir bičių vertinamas, o mes STANDARTAS. Standartas, kuris net 7 cm. priverstinai ištempia lizdo šilumos centrą horizontaliai ir tuo žymiai apsunkiną bičių pastangas išlaikyti optimalią lizdo temperatūrą ir drėgmę. Šitokio standarto priverstinis laikymasis yra greičiau trūkumas negu privalumas.
Bitės viską sugeba daryti labai tobulai. Įdealiai taupiai naudoja medžiagas ir maistą, energija ir laiką. Kai bičių gyvenymo gamtoje organizuotumą ir ekonomiškumą pradedi lyginti su žmogaus analogiška veikla, darosi aišku, kad žmogus iki šitokio lygio susilieti su gamta, kada ir gamta jam ir jis gamtai būtų ne tik abipusiškai naudingi, bet ir neatskiriami, niekada neišsivystis.
Statistika : Parašytas TRANAS • 11 Sau 2009, 20:56 • Atsakymai 930 • Peržiūrėta 42790
Trumpai užuominomis pabandysiu pakomentuoti, ir pasakyti kaip aš tą problemą sprendžiau.
Pirmiausia, aš nesu pirkęs nei vienos bičių šeimos. Pirmus 6 spiečius pasigavau- parskrydo į iškeltas spietinęs pačiais pirmais metais pradėjus bandyti bitininkauti. Manau, jei bitės būtų pačios neparskridusios, pirkęs vis vie nebūčiau. Todėl manau, kad bitės pačios mane pasirinko, kad aš jas prižiūrėčiau. Po trijų savarankiško bitinininkavimo metų perėmiau 40 šeimų kolūkio bityną. Šeimų įvairiais būdais pasidauginau kiek norėjau, bet spiečius tebegaudau ir dabar -tokia romantika, toks malonumas, tai tikra poezija, kaip yra pastebėjęs J. Krisčiūnas. Apie 10 metų vienas pats prižiūrėjau 200 šeimų. Prisisportavau į valias.
Antra, kada perėjau nuo Dadano prie minėtų išmatavimų aukšto, dariau taip:
Dadanui nukėliau stogą ir vitoje jam priklausančios meduvės uždėjau savo naują aukštą su rėmais ir plokštelėmis. Po to kai pasiuvo korius dar uždėjau antrą. Dar po kiek laiko dadano rėmus su medumi iškėliau lauk, o jei kokiame dar buvo perų, patraukiau į kraštą, o į vidurį nuleidau savo jau pasiūtus porą aukštų, kur jau dirbo ir motina ir buvo beišsiritančių jaunų perų ir dar uždėjau trečią aukštą. Dar po kiek laiko iš dar likusių Dadano rėmų išsukęs medų ir su visu aviliu į muzėju, o tuoje pačioje vietoje iškėlęs visus tris aukštus ir dar papildomai pridėjęs ketvirtą ir pastačiau daugiaukštį avilį kaip pilnateisį.
Kaip matai jokio pjovimo, jokio bičių gainiojimo. Vienintelis nepatogumas - nepritvirtintas dadano stogas gerokai pakilęs nuo buvusios savo vietos, pasikabinęs ant sudėtų aukštų. Tą problemą išsprendžiau stoga prispausdamas su akmenių, o atsiradusį, dėl uždėtų aukštų tarpą , užsandarinau apviniodamas selofano juosta.
Ar pamąstote, kiek dau dėmesio bitės skiria šilumos taupymui? Net ir užakiuoti medų mųsū vitinės bitės sugalvojo su oro tarpu, kad apsaugoti jį nuo staigių temperatūros pakitimų. Joms kiekvienas milimetras yra reikšmingas, o mes, tiksliau tie kurie rekomenduoja 435mm.rėmą švaistomės 4-7 cm, kurie tokiu pat ilgiu iškreipia šilumos centrą. Fizikai - mokslinikai yra įrodę, kad bičių spiečiaus kabanti forma, yra labiausiai taupanti šilumą. Apačioje kabančių bičių išskiriama šiluma kildama į viršų pirmiausia apšildo viršuje kabančias bites ir neprileidžia šalto oro prie kąbančio spiečiaus. Bitės mąsto daug racionaliau ir geriau, nei mes. Kai pamatai kiek bitė darbo prideda dėl lašo medaus, po to ranka nesvyra taškyti medų ant grindų. Lygiai taip pat kruopščiai jos saugo ir šilumą. Kiekvienas milimetras, kuris kaip nors prisideda prie šilumos taupymo yra svarbus ir bičių vertinamas, o mes STANDARTAS. Standartas, kuris net 7 cm. priverstinai ištempia lizdo šilumos centrą horizontaliai ir tuo žymiai apsunkiną bičių pastangas išlaikyti optimalią lizdo temperatūrą ir drėgmę. Šitokio standarto priverstinis laikymasis yra greičiau trūkumas negu privalumas.
Bitės viską sugeba daryti labai tobulai. Įdealiai taupiai naudoja medžiagas ir maistą, energija ir laiką. Kai bičių gyvenymo gamtoje organizuotumą ir ekonomiškumą pradedi lyginti su žmogaus analogiška veikla, darosi aišku, kad žmogus iki šitokio lygio susilieti su gamta, kada ir gamta jam ir jis gamtai būtų ne tik abipusiškai naudingi, bet ir neatskiriami, niekada neišsivystis.
Statistika : Parašytas TRANAS • 11 Sau 2009, 20:56 • Atsakymai 930 • Peržiūrėta 42790