AVILIAI

Man irgi neteko matyti. Taip pat neteko matyti, kad bitės drevėje siūtų korius į rėmus ar į aukštus. Bet teko matyti ir gana daug, nes specialiai, kad gerai pastudijuoti bičių korių siūvimo "papročius", įkeldavau į medį išskaptuotą storos drebulės gabalą,1500cm. ilgio, kuris budavo prieš tai perskeliamas pusiau, o prieš įkeliant su viela surišamas, kad paskui išėmus, po vienų-dvejų metų bičių gyvenymo, išardžius ,galėtų studijuoti, analizuoti, matuoti ir panš. Šitaip darant ir kilo mintis, kad lengvai galima pagerinti komunikacijos galimybęs, aukštus susukant 90 laipsniu kampu vienas kito aržvilgiu. Tada viršutinio aukšto kiekvieną tarprėmį, stačiu kampu kertą visi apatinio aukšto tarprėmiai ir todėl bitės trumpiausiu keliu gali pasiekti bet kurį tarprėmį ir menkiausiomis sąnaudomis laikytis šilumos centro.
Analizuodamas drevėse ir spietinėse pasiūtų korių "arhitektūrą" pastebėjau, kad bitės siūva korius ne ištisai, bet su įvairiais perėjimais, net iki 15 laipsnių plokštuma pakrypusiais lėžuviais. Darant tokio lizdo pasiūtų korių skersinius pjūvius, panašiai kaip gydytojas žmogaus kūną praskenuoja tomografu, aiškiai matėsi, kad bitės palieka ivairius prasikeitimus ir perėjimus ne šiaip sau, bet toks korių išdėstymas motinai leidžia dėti kiaušinius ir plėsti perų lizdą, kuo mažiau nuktypstant nuo taisiklingo apskritimo formos.
Bitininkui padaryti lygiai tokį patį korių išdėstymą įmanoma tik apvalios formos aukštuose, bet tokiame aukšte rėmai turėtų būti nevienodi. Būtų labai nepatogu viname aukšte turėti kelių išmatavimų rėmus, nors bitėms tai būtų įdealu. Ką daryt? Lieka vienintelis būdas, kiekvieną aukštą daryti keturkampį ir su vienodais rėmais, bet kad bitės ir motina turėtų galimybę dirbti labai nenutoldamos nuo lizdo šilumos centro, plečiant lizdą aukštus reikia dėlioti taip, kad vieno aukšto korių plokštumos butų statmenos kito aukšto korių plokštumoms. Toks kompromisas yra vienintelis kelias gerokai pagerinantis bičių komunikaciją ir bitininkui išvengti skirtingų rėmų. Po to, kai šitaip pradėjau daryti, susukti 90 laipsiu kampu, nebuvo atvejo, kad bitės nebepereitų iš apatinio aukšto į viršutinį, kad ir labai šaltą žiemą.
Panašiu bandymų keliu išsiaiškinau, kad ir laka turėtų būti ne horizontali, bet vertikali ir prasidėti tik po apatinio aukšto apačia. Taip pat paaiškėjo, kad bitėms yra žymiai lengviau išlaikyti optimalią lizdo oro temperatūrą ir drėgmę visais metų laikais , kai porėminė ertmė yra ne šiap 5 ar 10cm , bet dvigubai ar net trigubai didesnė. Kruopšti drevėse pasiūtų korių analizė ir matavimai vertė manyti kad rėmo storis turėtu būti 40mm t.t.
Drąsiai tvirtinu, kad viskas ką aš darau neįprasto yra bandymų keliu nukopijuota nuo bičių ir visi mano išmislai yra "suderinti" su bitėmis. Mano įvairių sprendimų oponentai yra bitės, ir nesudėtingi lauko bandymai. Turiu tokį hobį; daryti įvairius bandymus ne tik su bitėmis bet panašiai darau ir kitoje savo veikloje. Dvi vasaras "dusinausi " bandydamas "šokdinti" bites pagal p.Frišo teorijas ir po to, šiam Nobelio premijos lauretui turiu kai kurių priekaištų. Labai norėčiau, kad tuo klausimu, dar kartą užsiimtu rimti biologai ir arba patvirtintu, arba paneigtų p. Frišo išvadas. Gal aš ko nors nesuprantu ar nežinau? Su didžiaja dalimi jo išvadų reikia sutikti, tai patvirtina ir bendra gyvosios gamtos vystymosi logiką, bet kad šokiu nurodoma kryptis ir net atstumas, tenka abejoti. Manau, kad Frišas perdaug sureikšmino patį šokį ir nepakankamai įvertino bičių sugebėjimą orentuotis pagal oro sroves ir kvapus.

Statistika : Parašytas TRANAS • 11 Sau 2009, 20:56 • Atsakymai 930 • Peržiūrėta 42790

---