Intelektualinė ataskaita;
Renginio metu buvo svarstomi tik tie klausimai, kurie buvo iš anksto pateikti forume ir stengiamasi kuo mažiau nukrypti į šalį. Diskusijos praėjo sklandžiai ir, palyginus greitai, tik 4val., tikriausiai dėl to, kad pusė atsivežtos vaizdinės medžiagos buvo jau gerai išbandyta praktikoje, o kita pusė irgi jau ne vien teorinių pamąstymų lygyje, bet realiai pradėta gaminti ir jau bandoma naudoti praktikoje. Manau, kad diskusija vyko sklandžiai dar ir dėl to, kad visi puikiai buvo paruošę namų darbus ir iš anksto žinojo apie ką bus kalbama.
Dabar labai trumpai apie kiekvieną svarstytą klausimą atskirai;
1.Kaip užtikrinti gerą mikroklimatą avilio viduje , kai lauke minusinė temperatūra? Buvo konstatuota, kad esant minusinei lauko temperatūrai, gerokai atšąla ir avilio vidinė dalis, ypač ta, kuri lieka neaptūpta bičių. Kadangi toks atšalimas tiesiogiai žiemojančioms bitėms nėra pavojingas ir jos, sudarydamos žiemos kamuolį, nuo jo puikiai apsisaugo ir pačios, tai tuo pirmo klausimo svarstymas ir buvo baigtas.
2.Kaip išvengti vandens kondensato susidarymo avilio viduje, trumpalaikių atšilimų metu, žiemojimo metu? Pastebėta , kad kondensatas susidaro būtent ant tų avilio vidinių paviršių, kurie atšalimo metu labiausiai atšąla. Taip pat pabrėžta, kad dėl kondensato susidarymo avilio viduje padidėjusi drėgmė tiesiogiai kenkia bitėmis neaptūptiems vidiniams avilio paviršiams, koriams su juose esančiu maistu. Dėl kondensato žymiai pablogėja ir vidinių avilio sienų termoizoliacinės savybės. Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad reikia stengtis avilius daryti tokius, kad avilio viduje jame žiemojant bitėms, laisvo, bitėmis neaptūpto paviršiaus, būtų kuo mažiau ir kad šaltas lauko oras tiesiogiai nepatektų į avilį. Minėtų problemų šalinimui vieni siūlė virš žiemojančio bičių kamuolio žiemos metu pradaryti lubeles, kiti, avilius daryti iš tokios medžiagos, kuri pasižymėtų labai geromis termoizoliacinėmis savybėmis ir netrauktų į save drėgmę, dar kiti sutiko, kad mažinti bitėmis neaptūptą plotą efektyviai galima trumpinant rėmus, dar kiti, kad užkirsti šalčiui iš lauko tiesiogiai patekti į avilio vidų, avilius daryti su didesne paramine ertme, ar net visu ventiliaciniu aukštu, kurį būtų galima panaudoti ne tik ventiliacijai, bet ir bičių gydymui ar net skatinamajam maitinimui kandi pasta . Bitininkai, kurie bitininkauja gulsčiuose aviliuose su Dadano rėmu, siūlė, kad tą problemą galima išspręsti gerokai suspaudžiant žiemojančių bičių lizdą ir diskusijos eigoje, matyt įsitikinę, kad tą problemą yra daug lengviau spręsti bitininkaujant aukštais ir dar su sutrumpintu rėmu, didelio pasipriešinimo nekėlė, o kai kurie garsiai išreiškė dvejones, kad gal tikrai verta pereiti bitininkauti su daugiaaukščiais..
3.Kaip avilio viduje išvengti drėgmės pertekliaus esant geram medunešiui, kai lauko temperatūra artima bičių lizdo temperatūrai ir rudeninio maitinimo metu? Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad artėjant lauko temperatūrai iki esančios lizde, proporcingai blogėja vandens garų pasišalinimas per laką apačioje. Visi prisiminėm fizikos dėsnį, kurį negalime pakeisti jokia avilio konstrukcija, kad prie žemų temperatūrų vandens garais prisotintas oras leidžiasi žemyn, o prie aukštesnių tokio pat drėgnumo oras kyla į viršų. Tokios sąlygos avilyje susidaro esant geram medunešiui ir apie 30 laipsnių lauko oro temperatūrai ir rudeninio maitinimo metu, kada bitės, norėdamos, kad greičiau išgaruotų iš cukraus sirupo vanduo, pačios sukelia aukštesnę avilio vidaus temperatūrą. Šiai problemai spręsti buvo siūlomi sekantys būdai: duoti bitėms tirštesnį sirupą, maitinti invertuotu sirupu arba padaryti ventiliaciją per viršų. Kadangi pirmi du būdai turi trūkumų, pirmu atveju bitės blogai invertuoja žiemai maistą, o invertas ne visiems prieinamas ir palyginus su cukraus sirupu yra brangesnis, o be to šie būdai yra tinkami tik rudenį, tai vieningai nutarta, kad avilio konstrukcijoje turi būti numatytas vėdinimas per viršų, kuris yra efektyvus visais atvejais. Efektingas vėdinimas medunešio metu gerokai paspartina ir atnešto nektaro perdirbimą, dėl ko ir su mažesniu meduvių skaičiumi, galima gauti maksimalų kiekį medaus.
4.Kaip išlaikyti pastovias avilio sienų termoizoliacines savybes visais metų laikais? Visi sutiko, kad jei avilys pagamintas iš medžio, tai jo sienos nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės sudrėko, labai stipriai darosi laidžios šilumai, dėl ko ir pats medis greitai genda ir tokiame avilyje žiemojančioms bitėms sunku palaikyti stabilią lizdo temperatūrą, ir koriai su maistu genda. Vienas teigė, kad avilius reikia daryti iš polistirolo, nes jis nesugeria drėgmės ir nepraranda savo termoizoliacinių savybių būdamas ir šlapias. Atsieit, kondensatas jei ir susidaro, tai jis nieko blogo nepadaro, pasišalina per kiaurą dugną ar laką. Kiti, kad medines avilio sienas galima impregnuoti, kad jos nesugertų drėgmės, dar kiti prisiminė, kažkur skaitę, kad polistirolas netinka , nes gali išskirti kažkokias tai kenksmingas medžiagas ir kurios gali kauptis meduje. Buvo pastebėjusių, kad bitės jeigu tik gali rinktis, kuriame aukšte dėti perus - mediniame ar polistiroliniame, visada pasirenka polistirolinį. Kadangi Austėja2 buvo rašęs, kad užsieniečiai yra pastebėję, kad lenkai polistirolinius avilius daro iš statybinio polistirolo, kuris netinka maistui. Šiaulietis Kriščiūnas, kuris Lietuvoje gamina avilius iš polistirolo, patvirtino, kad jo aviliai yra daromi iš taip vadinamo maistinio polistirolo. Dar kiti sakė, kad visai geri ir mediniai, tik reikia bitininkauti bitidėse, arba bitininkaujant lauke, papildomai uždėti žiedus, kurie apsaugo nuo atmosferinio poveikio. Tranas parodė medinį aukštą ir žiedą nudažytą tik pinoteksu, kuriems jau 27 metai ir pagal savo stovį gali tarnauti dar tiek. Mano manymu, labai gerą ir originalų sprendimo būdą rado bitininkas iš Vilniaus Med, kuris buvo atsivežęs pademonstruoti, kaip galima pačiam pasigaminti polistirolinį avilį iš kietų polistirolo plokščių, į vidų įklijuojant impregnuotą kartoną, o išorę apvyniojus statybiniu tinklu, nudažyti antikriliniais dažais kurie tą tinklą kartu ir pritvirtina. Tokio gaminio nelabai įkąs ir smulkūs graužikai, bitėms nekenksmingas ir polistirolas nei su bitėmis nei su medumi jokio kontakto neturi.
5.Avilio stabilumas ir ventiliacija pervežant bites. Iš pateikto daniško avilio pavyzdžio buvo matyti, kad vežiojamų avilių aukštai tarp savęs yra tvirtinami falcais, kurie yra daromi dar ir tokios figūracijos, kad į aukštų sujungimo vietą nepatektų vanduo. Svarstėme tokių falcų būtinumą, nes kaip žinome, Lietuvoje aukštų sujungimai yra daromi be falcų. Priėjome išvados, kad tokie falcai blogiau nėra, bet nebūtini, bent jau Lietuvoje, nes čia beveik niekas bičių nevežioja tolimais atstumais, o pakrovimo darbai atliekami daugiausia rankiniu būdu. Kad vanduo į aukštų sujungimą nepatektų, danų pavyzdžių būtų galima nesunkiai padaryti, išorinę viršutinio aukšto kraštinę nuleidžiant kokiais 5mm. žemiau. Ventiliacija, pervežimo metu visiškai tinkama ta pati, kaip ir vasarą medunešio metu ir kažką tai tokio numatyti avilio konstrukcijoje daugiau nebūtina.
6.Avilio konstrukcijos skirtumai bitininkaujant stacionariai ir vežiojant. Pastebėjome, kad bitininkaujant stacionariai, aviliai gali būti gaminami ir iš sunkesnių medžiagų ir sujungimai daromi be falcų, o aviliai, skirti bitininkauti bites vežiojant, geriau aukštus daryti su falcais. Stambesniuose bitynuose mechanizuojant pakrovimo iškrovimo darbus, avilius reiktų statyti grupėmis po3-4 ant euro palečių, atsisakant pakojų, kas labai paspartintų pervežimo darbus. Taip pat aviliams, skirtiems vežiojimui, reiktų stoge ir dugne įrengti išėmas tvirtinimo diržams, kad pakraunant, iškraunant ar pervežant nenusimautų.
7.Avilio konstrukcijos skirtumai bitininkaujant lauko sąlygomis ir bitidėje. Jei bitininkaujant lauke , kaip minėjome, reikalingas sudėtingesnis sujungimas, kuris nukreiptų avilio paviršiumi tekantį vandenį nuo sujungimo vietos, tai bitidėje šito daryti visai nebūtina. Jei bitininkaujant lauke aukštus daryti reikia iš tokių medžiagų, į kurias neįsigeria vanduo, arba juos kaip nors izoliuoti, impregnuoti, tai bitidėje galima gaminti aukštus vien iš sausos medienos ir daugiau jokio papildomo apdirbimo nereikia. Bitininkaujant bitidėje, pakanka daug paprastesnės stogo ir dugno konstrukcijos.
8.Avilio konstrukcijos ypatumai, palengvinantys bičių gydymą ir ligų kontrolę. Kadangi avilio dugne yra įrengiama bene visi svarbiausi bičių gyvenimui gyvybiškai svarbūs įrengimai, kaip vėdinimas, laka, šiukšlių pašalinimas, ant jo laikosi visas avilio svoris, daugiausia yra veikiamas drėgmės ir bičių gydymui reikalingus įrengimus dėl paprasčiausios priežasties, kadangi viskas, kas nebegyva krinta žemyn, paprasčiausiai turi būti būtent čia. Gydymo tikslams būtina avilio konstrukcijoje numatyti galimybę, netrukdant šeimos ir neardant lizdo, patekti prie avilio dugno ir ten padėti įklotus, kurių pagalba lengvai galėtų šalinti per žiemą susikaupusias šiukšles ir mirusias bites, bet ir natūraliai ar nuo gydymui panaudotų vaistų kritusius parazitus. Vienas bitininkas iš Suvalkijos, Žilvasss, prie viso to sumanė į šią avilio vietą patalpinti dar ir kandi pastą, bei sudėtingą konstrukciją iš keturkampių pagaliukų, kur ir erkės sukristų ir bitės traninius korius siūtų. Kadangi labai panašią konstrukciją esu išbandęs jau gal prieš dvidešimt metų ir kuri visiškai nepasitvirtino, patariau taip nedaryti, bet žiūriu bičiulis ir toliau ieško bendraminčių. Kodėl nepasitvirtino, bičiuliams nebuvusiems susitikime ir negirdėjusiems mano pastabų, galiu pasakyti: pirmiausia, jei tarpai yra tik tokie maži, kad per juos iškrenta tik erkės, tai jie labai greit užsikemša įvairiomis šiukšlėmis ir mirusiomis bitėmis ir toliau savo funkcijos neatlieka; antra, jei tarpai didesni ir gali pralįsti bitės, tai jie nebeatlieka savo pirminės funkcijos, nebeatskiria nukritusias gyvas erkes nuo bičių ir jos vėl gali pakilti į lizdą; trečia, jei ten patalpinti kandi pastą, tai bitės po grotelių apačia gausiai siūs korius, o nuo kandi pastos pro čia pat esančią laką sklindantis cukraus kvapas labai vilios svetimas bites ypač ne medunešio laikotarpiais, kurie kaip tik ir būna ankstyvais pavasariais ir vėlyvais rudenimis. Kol šitą reikalą išsiaiškinau, netekau trijų šeimų. Nors teoriškai mąstant atrodė viskas labai genialu ir viršus laisvas lieka, plečiant lizdą, nereikia kandi pastos perkilnoti, ir maitinimas iš apačios, lyg iš lauko nektarą parsineštų.
9.Avilio konstrukcijos ypatumai, palengvinantys bičių penėjimą ir bitėms sirupo perdirbimą. Bet koks bičių penėjimas paprastai yra atliekamas per viršų ir avilio viduje su diafragminėmis penėtuvėmis. Paduoti bitėms maistą per viršų galima dviem būdais, arba tam tikslui naudojant penėtuves, arba tiesiai maistą paduodant ant rėmų viršaus. Patogesnis būdas yra pirmasis, nes paduodant maistą, neerzinamos ir nežalojamos bitės, bet penėtuvių nuolatinis buvimas virš lizdo trukdo aptarnauti bites. Pigiausias ir nemažiau patogus yra tam tikslui panaudojamas vienas be korių aukštas ir į jo vidų apverčiant aukštyn dugnu kibirą su jame išgręžtomis skylutėmis tiesiai ant rėmų arba padedant kokį dubenį, į ji pridedant kokių pušų šakelių ar šiaip pagaliuku pripilant sirupo ir uždarant. Šiaulietis Kriščiūnas yra sumanęs labai neblogą variantą tam tikslui padarydamas lubeles su skylėmis, kurios efektyviai panaudojamos ir penėjimui ir vėdinimui ir lizdo apšildymui.
Statistika : Parašytas TRANAS • 11 Sau 2009, 20:56 • Atsakymai 712 • Peržiūrėta 38161
Renginio metu buvo svarstomi tik tie klausimai, kurie buvo iš anksto pateikti forume ir stengiamasi kuo mažiau nukrypti į šalį. Diskusijos praėjo sklandžiai ir, palyginus greitai, tik 4val., tikriausiai dėl to, kad pusė atsivežtos vaizdinės medžiagos buvo jau gerai išbandyta praktikoje, o kita pusė irgi jau ne vien teorinių pamąstymų lygyje, bet realiai pradėta gaminti ir jau bandoma naudoti praktikoje. Manau, kad diskusija vyko sklandžiai dar ir dėl to, kad visi puikiai buvo paruošę namų darbus ir iš anksto žinojo apie ką bus kalbama.
Dabar labai trumpai apie kiekvieną svarstytą klausimą atskirai;
1.Kaip užtikrinti gerą mikroklimatą avilio viduje , kai lauke minusinė temperatūra? Buvo konstatuota, kad esant minusinei lauko temperatūrai, gerokai atšąla ir avilio vidinė dalis, ypač ta, kuri lieka neaptūpta bičių. Kadangi toks atšalimas tiesiogiai žiemojančioms bitėms nėra pavojingas ir jos, sudarydamos žiemos kamuolį, nuo jo puikiai apsisaugo ir pačios, tai tuo pirmo klausimo svarstymas ir buvo baigtas.
2.Kaip išvengti vandens kondensato susidarymo avilio viduje, trumpalaikių atšilimų metu, žiemojimo metu? Pastebėta , kad kondensatas susidaro būtent ant tų avilio vidinių paviršių, kurie atšalimo metu labiausiai atšąla. Taip pat pabrėžta, kad dėl kondensato susidarymo avilio viduje padidėjusi drėgmė tiesiogiai kenkia bitėmis neaptūptiems vidiniams avilio paviršiams, koriams su juose esančiu maistu. Dėl kondensato žymiai pablogėja ir vidinių avilio sienų termoizoliacinės savybės. Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad reikia stengtis avilius daryti tokius, kad avilio viduje jame žiemojant bitėms, laisvo, bitėmis neaptūpto paviršiaus, būtų kuo mažiau ir kad šaltas lauko oras tiesiogiai nepatektų į avilį. Minėtų problemų šalinimui vieni siūlė virš žiemojančio bičių kamuolio žiemos metu pradaryti lubeles, kiti, avilius daryti iš tokios medžiagos, kuri pasižymėtų labai geromis termoizoliacinėmis savybėmis ir netrauktų į save drėgmę, dar kiti sutiko, kad mažinti bitėmis neaptūptą plotą efektyviai galima trumpinant rėmus, dar kiti, kad užkirsti šalčiui iš lauko tiesiogiai patekti į avilio vidų, avilius daryti su didesne paramine ertme, ar net visu ventiliaciniu aukštu, kurį būtų galima panaudoti ne tik ventiliacijai, bet ir bičių gydymui ar net skatinamajam maitinimui kandi pasta . Bitininkai, kurie bitininkauja gulsčiuose aviliuose su Dadano rėmu, siūlė, kad tą problemą galima išspręsti gerokai suspaudžiant žiemojančių bičių lizdą ir diskusijos eigoje, matyt įsitikinę, kad tą problemą yra daug lengviau spręsti bitininkaujant aukštais ir dar su sutrumpintu rėmu, didelio pasipriešinimo nekėlė, o kai kurie garsiai išreiškė dvejones, kad gal tikrai verta pereiti bitininkauti su daugiaaukščiais..
3.Kaip avilio viduje išvengti drėgmės pertekliaus esant geram medunešiui, kai lauko temperatūra artima bičių lizdo temperatūrai ir rudeninio maitinimo metu? Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad artėjant lauko temperatūrai iki esančios lizde, proporcingai blogėja vandens garų pasišalinimas per laką apačioje. Visi prisiminėm fizikos dėsnį, kurį negalime pakeisti jokia avilio konstrukcija, kad prie žemų temperatūrų vandens garais prisotintas oras leidžiasi žemyn, o prie aukštesnių tokio pat drėgnumo oras kyla į viršų. Tokios sąlygos avilyje susidaro esant geram medunešiui ir apie 30 laipsnių lauko oro temperatūrai ir rudeninio maitinimo metu, kada bitės, norėdamos, kad greičiau išgaruotų iš cukraus sirupo vanduo, pačios sukelia aukštesnę avilio vidaus temperatūrą. Šiai problemai spręsti buvo siūlomi sekantys būdai: duoti bitėms tirštesnį sirupą, maitinti invertuotu sirupu arba padaryti ventiliaciją per viršų. Kadangi pirmi du būdai turi trūkumų, pirmu atveju bitės blogai invertuoja žiemai maistą, o invertas ne visiems prieinamas ir palyginus su cukraus sirupu yra brangesnis, o be to šie būdai yra tinkami tik rudenį, tai vieningai nutarta, kad avilio konstrukcijoje turi būti numatytas vėdinimas per viršų, kuris yra efektyvus visais atvejais. Efektingas vėdinimas medunešio metu gerokai paspartina ir atnešto nektaro perdirbimą, dėl ko ir su mažesniu meduvių skaičiumi, galima gauti maksimalų kiekį medaus.
4.Kaip išlaikyti pastovias avilio sienų termoizoliacines savybes visais metų laikais? Visi sutiko, kad jei avilys pagamintas iš medžio, tai jo sienos nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės sudrėko, labai stipriai darosi laidžios šilumai, dėl ko ir pats medis greitai genda ir tokiame avilyje žiemojančioms bitėms sunku palaikyti stabilią lizdo temperatūrą, ir koriai su maistu genda. Vienas teigė, kad avilius reikia daryti iš polistirolo, nes jis nesugeria drėgmės ir nepraranda savo termoizoliacinių savybių būdamas ir šlapias. Atsieit, kondensatas jei ir susidaro, tai jis nieko blogo nepadaro, pasišalina per kiaurą dugną ar laką. Kiti, kad medines avilio sienas galima impregnuoti, kad jos nesugertų drėgmės, dar kiti prisiminė, kažkur skaitę, kad polistirolas netinka , nes gali išskirti kažkokias tai kenksmingas medžiagas ir kurios gali kauptis meduje. Buvo pastebėjusių, kad bitės jeigu tik gali rinktis, kuriame aukšte dėti perus - mediniame ar polistiroliniame, visada pasirenka polistirolinį. Kadangi Austėja2 buvo rašęs, kad užsieniečiai yra pastebėję, kad lenkai polistirolinius avilius daro iš statybinio polistirolo, kuris netinka maistui. Šiaulietis Kriščiūnas, kuris Lietuvoje gamina avilius iš polistirolo, patvirtino, kad jo aviliai yra daromi iš taip vadinamo maistinio polistirolo. Dar kiti sakė, kad visai geri ir mediniai, tik reikia bitininkauti bitidėse, arba bitininkaujant lauke, papildomai uždėti žiedus, kurie apsaugo nuo atmosferinio poveikio. Tranas parodė medinį aukštą ir žiedą nudažytą tik pinoteksu, kuriems jau 27 metai ir pagal savo stovį gali tarnauti dar tiek. Mano manymu, labai gerą ir originalų sprendimo būdą rado bitininkas iš Vilniaus Med, kuris buvo atsivežęs pademonstruoti, kaip galima pačiam pasigaminti polistirolinį avilį iš kietų polistirolo plokščių, į vidų įklijuojant impregnuotą kartoną, o išorę apvyniojus statybiniu tinklu, nudažyti antikriliniais dažais kurie tą tinklą kartu ir pritvirtina. Tokio gaminio nelabai įkąs ir smulkūs graužikai, bitėms nekenksmingas ir polistirolas nei su bitėmis nei su medumi jokio kontakto neturi.
5.Avilio stabilumas ir ventiliacija pervežant bites. Iš pateikto daniško avilio pavyzdžio buvo matyti, kad vežiojamų avilių aukštai tarp savęs yra tvirtinami falcais, kurie yra daromi dar ir tokios figūracijos, kad į aukštų sujungimo vietą nepatektų vanduo. Svarstėme tokių falcų būtinumą, nes kaip žinome, Lietuvoje aukštų sujungimai yra daromi be falcų. Priėjome išvados, kad tokie falcai blogiau nėra, bet nebūtini, bent jau Lietuvoje, nes čia beveik niekas bičių nevežioja tolimais atstumais, o pakrovimo darbai atliekami daugiausia rankiniu būdu. Kad vanduo į aukštų sujungimą nepatektų, danų pavyzdžių būtų galima nesunkiai padaryti, išorinę viršutinio aukšto kraštinę nuleidžiant kokiais 5mm. žemiau. Ventiliacija, pervežimo metu visiškai tinkama ta pati, kaip ir vasarą medunešio metu ir kažką tai tokio numatyti avilio konstrukcijoje daugiau nebūtina.
6.Avilio konstrukcijos skirtumai bitininkaujant stacionariai ir vežiojant. Pastebėjome, kad bitininkaujant stacionariai, aviliai gali būti gaminami ir iš sunkesnių medžiagų ir sujungimai daromi be falcų, o aviliai, skirti bitininkauti bites vežiojant, geriau aukštus daryti su falcais. Stambesniuose bitynuose mechanizuojant pakrovimo iškrovimo darbus, avilius reiktų statyti grupėmis po3-4 ant euro palečių, atsisakant pakojų, kas labai paspartintų pervežimo darbus. Taip pat aviliams, skirtiems vežiojimui, reiktų stoge ir dugne įrengti išėmas tvirtinimo diržams, kad pakraunant, iškraunant ar pervežant nenusimautų.
7.Avilio konstrukcijos skirtumai bitininkaujant lauko sąlygomis ir bitidėje. Jei bitininkaujant lauke , kaip minėjome, reikalingas sudėtingesnis sujungimas, kuris nukreiptų avilio paviršiumi tekantį vandenį nuo sujungimo vietos, tai bitidėje šito daryti visai nebūtina. Jei bitininkaujant lauke aukštus daryti reikia iš tokių medžiagų, į kurias neįsigeria vanduo, arba juos kaip nors izoliuoti, impregnuoti, tai bitidėje galima gaminti aukštus vien iš sausos medienos ir daugiau jokio papildomo apdirbimo nereikia. Bitininkaujant bitidėje, pakanka daug paprastesnės stogo ir dugno konstrukcijos.
8.Avilio konstrukcijos ypatumai, palengvinantys bičių gydymą ir ligų kontrolę. Kadangi avilio dugne yra įrengiama bene visi svarbiausi bičių gyvenimui gyvybiškai svarbūs įrengimai, kaip vėdinimas, laka, šiukšlių pašalinimas, ant jo laikosi visas avilio svoris, daugiausia yra veikiamas drėgmės ir bičių gydymui reikalingus įrengimus dėl paprasčiausios priežasties, kadangi viskas, kas nebegyva krinta žemyn, paprasčiausiai turi būti būtent čia. Gydymo tikslams būtina avilio konstrukcijoje numatyti galimybę, netrukdant šeimos ir neardant lizdo, patekti prie avilio dugno ir ten padėti įklotus, kurių pagalba lengvai galėtų šalinti per žiemą susikaupusias šiukšles ir mirusias bites, bet ir natūraliai ar nuo gydymui panaudotų vaistų kritusius parazitus. Vienas bitininkas iš Suvalkijos, Žilvasss, prie viso to sumanė į šią avilio vietą patalpinti dar ir kandi pastą, bei sudėtingą konstrukciją iš keturkampių pagaliukų, kur ir erkės sukristų ir bitės traninius korius siūtų. Kadangi labai panašią konstrukciją esu išbandęs jau gal prieš dvidešimt metų ir kuri visiškai nepasitvirtino, patariau taip nedaryti, bet žiūriu bičiulis ir toliau ieško bendraminčių. Kodėl nepasitvirtino, bičiuliams nebuvusiems susitikime ir negirdėjusiems mano pastabų, galiu pasakyti: pirmiausia, jei tarpai yra tik tokie maži, kad per juos iškrenta tik erkės, tai jie labai greit užsikemša įvairiomis šiukšlėmis ir mirusiomis bitėmis ir toliau savo funkcijos neatlieka; antra, jei tarpai didesni ir gali pralįsti bitės, tai jie nebeatlieka savo pirminės funkcijos, nebeatskiria nukritusias gyvas erkes nuo bičių ir jos vėl gali pakilti į lizdą; trečia, jei ten patalpinti kandi pastą, tai bitės po grotelių apačia gausiai siūs korius, o nuo kandi pastos pro čia pat esančią laką sklindantis cukraus kvapas labai vilios svetimas bites ypač ne medunešio laikotarpiais, kurie kaip tik ir būna ankstyvais pavasariais ir vėlyvais rudenimis. Kol šitą reikalą išsiaiškinau, netekau trijų šeimų. Nors teoriškai mąstant atrodė viskas labai genialu ir viršus laisvas lieka, plečiant lizdą, nereikia kandi pastos perkilnoti, ir maitinimas iš apačios, lyg iš lauko nektarą parsineštų.
9.Avilio konstrukcijos ypatumai, palengvinantys bičių penėjimą ir bitėms sirupo perdirbimą. Bet koks bičių penėjimas paprastai yra atliekamas per viršų ir avilio viduje su diafragminėmis penėtuvėmis. Paduoti bitėms maistą per viršų galima dviem būdais, arba tam tikslui naudojant penėtuves, arba tiesiai maistą paduodant ant rėmų viršaus. Patogesnis būdas yra pirmasis, nes paduodant maistą, neerzinamos ir nežalojamos bitės, bet penėtuvių nuolatinis buvimas virš lizdo trukdo aptarnauti bites. Pigiausias ir nemažiau patogus yra tam tikslui panaudojamas vienas be korių aukštas ir į jo vidų apverčiant aukštyn dugnu kibirą su jame išgręžtomis skylutėmis tiesiai ant rėmų arba padedant kokį dubenį, į ji pridedant kokių pušų šakelių ar šiaip pagaliuku pripilant sirupo ir uždarant. Šiaulietis Kriščiūnas yra sumanęs labai neblogą variantą tam tikslui padarydamas lubeles su skylėmis, kurios efektyviai panaudojamos ir penėjimui ir vėdinimui ir lizdo apšildymui.
Statistika : Parašytas TRANAS • 11 Sau 2009, 20:56 • Atsakymai 712 • Peržiūrėta 38161