Nežinau, kiek aš čia būsiu teisus, nes ir man ,kaip kicei ,"užkrito", bet kai iš užsienio literatūros susipažinau, su tikru Dadano aviliu, tai šis"kolūkinios" iš Dadano yra paveldėjęs tik rėmą. Žinojau ir pavarde žmogaus, kuris tą avilį suprojektavo ir pritaikė, kad būtų tinkamas tuometinėms kolūkinio ūkininkavimo sąlygoms. Į šį klausimą tiksliai atsakyti galėtų gerb. mokslų daktaras J. Balžiakas.
Mano galva gerb. Krisčiūnas yra sukūręs tik šiltajį avilį, su Dadano rėmu ir kuris vadinasi Jo vardu ir kuris buvo labai patogus bitėms, bet ne bitininkui, nes pakelti jį galėjo tik keturi nemenki vyriokai. Šis avilys buvo tikęs bitininkams mėgėjams laikantiems bites pastovioje vietoje, prie savų sodybų.
Kriščiūno knyga "Bitininkystė" yra vertinga tuo, kad jis aprašė tuometinę pažangiausią pasaulinę bitininkystę ir tolimesnes jos vystymosi tendensijas.Tarp įvairių šalių mokslininmkų, dar prieš antrajį pasaulinį karą , vyko ginčas dėl tolimesnės bitininkystės vystymosi tendencijų, krypčių ir galimu pasekmių. Įpatingai aukšto lygio ginčas vyko tarp vokiečių mokslinink Berlapšo ir ruso Butlerovo.Visi tuo meto pažangiausi bitininkai ir mokslininkai besiduomintys bitėmis, sekė šių mokslinkų viešą diskusiją, kuri buvo paremta svariais argumentais. Krisčiūnas, kaip mokslininkas besidomintis ir bitėmis, beabejo sekė tą diskusiją ir remdamasis ja visas tuometines bitininkystės vystymosi tendencijas aprašė savo knygoje. Jo paties kūrybos ten yra mažai. Tikriausiai dėl to tos knygos pagrindinės įdėjos ir teiginiai taip ilgai ir nepasensta, nes joje atsispindėjo ne tik tuometinio bitininkystės išsivystymo lygis, bet ir moksliškai pagrįstos tolimesnio vystymosi tendencijos.
Po antro pasaulinio karo susiklostė tokios sąlygos, kurias visi žinote ir didžiausias "mokslininkas" tapo Stalinas ir jo proteguojami mokslininkai, kaip Lisenko, kurio dėka, labai nukentėjo žemės ūkio mokslai, tame tarpe ir bitininkystės. To laikotarpio kurinys ir yra "kolūkinis". Mokslo jo konstrukcijoje nerasit nei su žiburiu. Trūkumų, kurie grubiai pažeidžia bičių bilologinį įnstinktą- ne vienas. Gaminio kokybė- tragiška. Aptarnavimo tehnologija- "patvirtinta moksliniais tyrimais", kuriuose mokslo nei lašo, tik viena priverstinė visaliaudinė komunistinė ideologija. Man neteko gyvo sutikti gerb. Krisčiųno, pažystu Jį tik iš knygų, bet labai norėčiau iš Jo lūpų išgirsti atvirą nuomonę, apie tą "kolūkinį šedevrą"
Labai apgailestauju, kad gerbiamas J.Balžiakas neparašė knygos apie bitininkystę. Jis tikriausiai žino daug tiesos, nes buvo geras Krisčiūno mokinys, bet sprendžiant iš to, kad ir Jis buvo aktyviai įsitraukęs į tuometinius "mokslinius " tyrimus ir savo autoritetu palaimino ne vieną naują "mokslininką", gal daug ką ir nutilėtų.
Todėl nesiramstykime abejotinos reputacijos autoritetais ir nesiknaisiokime po 50-100-200metų senumo įstorijas, o daugiau mąstykime patys ir pamažu ženkime į priekį. Visi klystame, tad neteiskime ir kitų.
Statistika : Parašytas TRANAS • 11 Sau 2009, 20:56 • Atsakymai 639 • Peržiūrėta 37259
Mano galva gerb. Krisčiūnas yra sukūręs tik šiltajį avilį, su Dadano rėmu ir kuris vadinasi Jo vardu ir kuris buvo labai patogus bitėms, bet ne bitininkui, nes pakelti jį galėjo tik keturi nemenki vyriokai. Šis avilys buvo tikęs bitininkams mėgėjams laikantiems bites pastovioje vietoje, prie savų sodybų.
Kriščiūno knyga "Bitininkystė" yra vertinga tuo, kad jis aprašė tuometinę pažangiausią pasaulinę bitininkystę ir tolimesnes jos vystymosi tendensijas.Tarp įvairių šalių mokslininmkų, dar prieš antrajį pasaulinį karą , vyko ginčas dėl tolimesnės bitininkystės vystymosi tendencijų, krypčių ir galimu pasekmių. Įpatingai aukšto lygio ginčas vyko tarp vokiečių mokslinink Berlapšo ir ruso Butlerovo.Visi tuo meto pažangiausi bitininkai ir mokslininkai besiduomintys bitėmis, sekė šių mokslinkų viešą diskusiją, kuri buvo paremta svariais argumentais. Krisčiūnas, kaip mokslininkas besidomintis ir bitėmis, beabejo sekė tą diskusiją ir remdamasis ja visas tuometines bitininkystės vystymosi tendencijas aprašė savo knygoje. Jo paties kūrybos ten yra mažai. Tikriausiai dėl to tos knygos pagrindinės įdėjos ir teiginiai taip ilgai ir nepasensta, nes joje atsispindėjo ne tik tuometinio bitininkystės išsivystymo lygis, bet ir moksliškai pagrįstos tolimesnio vystymosi tendencijos.
Po antro pasaulinio karo susiklostė tokios sąlygos, kurias visi žinote ir didžiausias "mokslininkas" tapo Stalinas ir jo proteguojami mokslininkai, kaip Lisenko, kurio dėka, labai nukentėjo žemės ūkio mokslai, tame tarpe ir bitininkystės. To laikotarpio kurinys ir yra "kolūkinis". Mokslo jo konstrukcijoje nerasit nei su žiburiu. Trūkumų, kurie grubiai pažeidžia bičių bilologinį įnstinktą- ne vienas. Gaminio kokybė- tragiška. Aptarnavimo tehnologija- "patvirtinta moksliniais tyrimais", kuriuose mokslo nei lašo, tik viena priverstinė visaliaudinė komunistinė ideologija. Man neteko gyvo sutikti gerb. Krisčiųno, pažystu Jį tik iš knygų, bet labai norėčiau iš Jo lūpų išgirsti atvirą nuomonę, apie tą "kolūkinį šedevrą"
Labai apgailestauju, kad gerbiamas J.Balžiakas neparašė knygos apie bitininkystę. Jis tikriausiai žino daug tiesos, nes buvo geras Krisčiūno mokinys, bet sprendžiant iš to, kad ir Jis buvo aktyviai įsitraukęs į tuometinius "mokslinius " tyrimus ir savo autoritetu palaimino ne vieną naują "mokslininką", gal daug ką ir nutilėtų.
Todėl nesiramstykime abejotinos reputacijos autoritetais ir nesiknaisiokime po 50-100-200metų senumo įstorijas, o daugiau mąstykime patys ir pamažu ženkime į priekį. Visi klystame, tad neteiskime ir kitų.
Statistika : Parašytas TRANAS • 11 Sau 2009, 20:56 • Atsakymai 639 • Peržiūrėta 37259