Kompleksinis erkių naikinimas.
Kitoje susitikimo sekcijoje bandėme konstruoti KOMPLEKSINĮ erkių naikinimą ir šiam reikalui bandyti panaudoti „T“ avilio konstrukcinius ypatumus.
Kol vieni mokslininkai vargsta ieškodami efektyvių cheminių vaistų, kiti ,bando išvesti bičių veisles, kurios pačios apsivalys nuo erkių, treti tik šūdą malą, kad įsisavinti tam reikalui valstybės skirtas lėšas, dar kitiems rūpi tik parašyti ir apsiginti kokį „mokslinį“ darbą - mums runkeliams reikia pelningai bitininkauti ir šeimas išlaikyti. Todėl negalime sėdėti, nieko neveikti ir laukti efektyvių sprendimų iš tų žmonių, kurie iš bičių negyvena ir dėl to, kas žmogiškai suprantama, trūksta ne tik motyvacijos, bet ir atsakomybės.
Ką šiandienai žinome ir kokias erkių naikinimo priemones turime?
Turime cheminį erkių naikinimo metodą, kada erkės sunaikinamos išgarinant , apipurškiant, ar kontaktiniu būdu, per bites paskleidžiant kokius nors chemikalus, kurie nėra pavojingi pačioms bitės, bet fiziškai sunaikina išsiritusias gyvas, ant bičių kūno paviršiaus prisitvirtinusias erkes.
Turime tiesioginį fizinį erkių naikinimo metodą, kada erkės, sulindusios daugintis prie traninių perų, iš bičių šeimos pašalinamos kartu su traniniais perais.
Turime erkių naikinimo metodą rūgštimis, kuriomis paveiktos gyvos išsiritusios erkės ar tai apipurškiant, ar išgarinant rūgštynių rūgštį, po kelėtos dienų žūna.
Žinome, kad erkės, paveiktos stipresniais kvapais, laikinai atsikabina nuo bitės kūno paviršiaus ir nukritusios ant avilio dugno, po kiek laiko vėl atgijusios, grįžta parazituoti ant bičių. Šį būda sėkmingai galima taikyti tik avilio dugne įrengiant specialią nukritusių erkių gaudyklę, kad nukritusios erkės nebeturėtų galimybės vėl sugrįžti ant bičių.
Paminėsiu ir dar vieną būdą, kurį naudoju, gal tik aš vienas, nu dar ir natūraliai gamtoje gyvenančios pačios bitės, kada iš bičių šeimos, po dviejų sezonų darbo, iš gyvų šeimos bičių komplektuojama nauja šeima su jauna motina ir ant naujų korių, o visas erkėmis ir kitų ligų pradmenimis užkrėstas lizdas, su visais dar neišsiritusiais perais, naikinamas.
Kiekvienas iš šių atskirai paimtu metodu turi savo privalumų ir trūkumu apie kuriuos visi šiek tiek turintys bitininkavimo praktikos žinote ir kiekvieno metodo analizuoti smulkiau nesiimsiu.
Kompleksinis erkių naikinimo būdas nėra kas nors naujo. Jau senokai buvo rekomenduojama , laike tranų auginimo sezono pjaustyti traninius perus, o rudenį, geriausiai, kad nebėra perų, panaudoti kokį nors veiksmingą, vieną iš cheminių preparatų.
Prieš porą metų pasirodė ir kompleksiškai erkes veikiančių vaistų į kurių sudėti įeina eteriniai alėjai, rūgštis ir dar kitas ligas slopinantis natūralus, pačių bičių išrastas ir gaminamas vaistas- pikis. Šie vaistai dėl jų sudėtyje esančių keletas veiklių medžiagų ne tik kompleksiškai naikina erkes, bet būdami natūralios kilmės nėra pavojingi bitės. Šių vaistų sudėtyje esantys angliavandeniai stabdo šių vaistų greitą išgaravimą, geresnį pasiskirstymą tarp bičių, prailgina veikliųjų medžiagų veikimo laiką , efektyvumą. Be to labai patogus jų padavimo būdas, išlaistant į rėmų tarpus, iš bitininko atima mažai laiko ir darbo.
Kadangi, o, bet, tačiau ir t.t. visi šie aukščiau išvardinti erkių naikinimo būdai, praktiškai neduoda šimtaprocentinio bičių šeimų apvalymo nuo erkių efekto, susitikimo dalyviai Žygaičiuose, bandėme kolektyviai pamąstyti, kokį efektyvesnį kompleksinį erkių naikinimo būdą dar būtų galima sumąstyti ir kokios galimybės tam tikslui pajungti „T“ avilio konstrukcinius ypatumus.
Pamąstę, pasvarstę , pasitarę nutarėm, kad tam reikalui galima būtų išnaudoti ventiliacinio dugno ertmę, kur bitės mėgsta siūti traninius korius ir auginti tranus nes į "T“ avilių porėminę ventiliacinę dugno ertmę galima lengvai patekti, atidarius priešingoje nuo lakos pusėje esančias dureles ir ten padėti ne tik specialų sietelį, nukritusioms erkėms sugaudyti, bet ir nupjauti po apatinio lizdinio aukšto apačia bičių prisiūtus traninius korius su visais įvairaus amžiaus traniniais perais ir į juos daugintis sulindusiomis erkėmis.
Kaip žinome, koriai ten yra siuvami tik esant geram medunešiui, o pirmas geresnis medunešis yra kaip tik sodams žydint, tai didelė tikimybė, kad kiekvienoje geresnėje šeimoje , tokių traninių perų, toje ertmėje tikrai bus. Kad taip tikrai bus, nėra vien teoriniai pamąstymai, kad bitės šitaip daro jau pastebėjome praktiškai.
Kiti pliusai:
Per tas 23 dienas, kol ten padėtas pirmasis traninis peras išsiris, baigsis ir pavasarinis medunešis.
Per tas 23 dienas, ten tų traninių perų bus uždėta daug ir yra didelė tikimybė, kad per tą laiką, didžioji pusė pirmos bangos erkių, išsivysčiusiu ant bitinių perų, sulys į traninius perus.
Kitas pliusas, kad tų traninių perų išpjovimas kaip tik sutampa su laikotarpiu, kai po pavasarinio medunešio pora savaičių nėra medunešio ir bičių šeimos dažnai pradeda ruoštis spietimui. Todėl, tas perų išpjovimas, pagerintu avilio ventiliacija, o dar virš lizdo uždėjus vieną aukštą su nepasiūtais koriai ir padavus palaikomąjį maitinimą, kad bičių šeimos nenustotų auginti perų ir siūtu nepasiūtus korius, visai sumažintų sąlygas pasireikšti bičių dauginimosi instinktui.
Per pagrindinio medunešio laikotarpį, kada žydės šaltekšniai, avietės, baltieji dobiliukai yra tikėtina , kad bitės ventiliacinę dugno ertmę ir vėl užpildys traniniais perais ir todėl traninių perų išpjovimą, dar nesulaukus medunešio pabaigos, t.y. liepų žydėjimo, vėl reiktų pakartoti. To daryti reiktu nesuvieloti, kol dar nėra pradėję ristis tranai.
Manome, kad šitoks erkių naikinimo būdas bus labai patogus ir efektyvus, nes nereikia kilnoti aukštų ir padeda bitėms sumažinti natūralų dauginimosi instinktą spiečiais.
Kiti patogumai; nebereikia lizdo atskirti sieteliu nuo porėminės ventiliacinės ertmės, pagerėja avilio ventiliacija, padaugėja vaško išeiga, bet užtai, erkių surinkimui tinkamą paprastą su sieteliu įtaisą reiktu pastoviai laikyti padėta po lizdo apačia ant ventiliacinio dugno.
Sekantį gydymą ir jau paskutinį tais metais reiktu atlikti spalio viduryje, išsiritus perams su BeeVytalu arba kitais vaistais, savo sudėtimi labai panašiais į juos.
Kitų metų bitininkavimo sezoną reiktų pradėti, apie kovo 20d. ne tik kandi pastos padavimu virš lizdo, bet ir gausiu bičių šeimos apdūminimu su tabako dūmais pro lizdo apačią.
Manome, kad šitų priemonių turėtų pakakti, kad nuo erkių nežūtų nei viena bičių šeima. Pigu, patogu, greitai ir efektyviai.
Pagyvensim, pabandysim, pamatysim. Vienas išminčius yra pastebėjęs, kad „Teorija yra sausa šaka, užtai gyvenimo vaisingas medis žydi“
Šį susitikimo bendrą pamąstymą, perkelsiu į temą „Bičių gydymas“
Statistika : Parašytas TRANAS • 23 Lap 2010, 16:46 • Atsakymai 539 • Peržiūrėta 17363

Kitoje susitikimo sekcijoje bandėme konstruoti KOMPLEKSINĮ erkių naikinimą ir šiam reikalui bandyti panaudoti „T“ avilio konstrukcinius ypatumus.
Kol vieni mokslininkai vargsta ieškodami efektyvių cheminių vaistų, kiti ,bando išvesti bičių veisles, kurios pačios apsivalys nuo erkių, treti tik šūdą malą, kad įsisavinti tam reikalui valstybės skirtas lėšas, dar kitiems rūpi tik parašyti ir apsiginti kokį „mokslinį“ darbą - mums runkeliams reikia pelningai bitininkauti ir šeimas išlaikyti. Todėl negalime sėdėti, nieko neveikti ir laukti efektyvių sprendimų iš tų žmonių, kurie iš bičių negyvena ir dėl to, kas žmogiškai suprantama, trūksta ne tik motyvacijos, bet ir atsakomybės.

Ką šiandienai žinome ir kokias erkių naikinimo priemones turime?

Turime cheminį erkių naikinimo metodą, kada erkės sunaikinamos išgarinant , apipurškiant, ar kontaktiniu būdu, per bites paskleidžiant kokius nors chemikalus, kurie nėra pavojingi pačioms bitės, bet fiziškai sunaikina išsiritusias gyvas, ant bičių kūno paviršiaus prisitvirtinusias erkes.
Turime tiesioginį fizinį erkių naikinimo metodą, kada erkės, sulindusios daugintis prie traninių perų, iš bičių šeimos pašalinamos kartu su traniniais perais.
Turime erkių naikinimo metodą rūgštimis, kuriomis paveiktos gyvos išsiritusios erkės ar tai apipurškiant, ar išgarinant rūgštynių rūgštį, po kelėtos dienų žūna.
Žinome, kad erkės, paveiktos stipresniais kvapais, laikinai atsikabina nuo bitės kūno paviršiaus ir nukritusios ant avilio dugno, po kiek laiko vėl atgijusios, grįžta parazituoti ant bičių. Šį būda sėkmingai galima taikyti tik avilio dugne įrengiant specialią nukritusių erkių gaudyklę, kad nukritusios erkės nebeturėtų galimybės vėl sugrįžti ant bičių.
Paminėsiu ir dar vieną būdą, kurį naudoju, gal tik aš vienas, nu dar ir natūraliai gamtoje gyvenančios pačios bitės, kada iš bičių šeimos, po dviejų sezonų darbo, iš gyvų šeimos bičių komplektuojama nauja šeima su jauna motina ir ant naujų korių, o visas erkėmis ir kitų ligų pradmenimis užkrėstas lizdas, su visais dar neišsiritusiais perais, naikinamas.

Kiekvienas iš šių atskirai paimtu metodu turi savo privalumų ir trūkumu apie kuriuos visi šiek tiek turintys bitininkavimo praktikos žinote ir kiekvieno metodo analizuoti smulkiau nesiimsiu.
Kompleksinis erkių naikinimo būdas nėra kas nors naujo. Jau senokai buvo rekomenduojama , laike tranų auginimo sezono pjaustyti traninius perus, o rudenį, geriausiai, kad nebėra perų, panaudoti kokį nors veiksmingą, vieną iš cheminių preparatų.
Prieš porą metų pasirodė ir kompleksiškai erkes veikiančių vaistų į kurių sudėti įeina eteriniai alėjai, rūgštis ir dar kitas ligas slopinantis natūralus, pačių bičių išrastas ir gaminamas vaistas- pikis. Šie vaistai dėl jų sudėtyje esančių keletas veiklių medžiagų ne tik kompleksiškai naikina erkes, bet būdami natūralios kilmės nėra pavojingi bitės. Šių vaistų sudėtyje esantys angliavandeniai stabdo šių vaistų greitą išgaravimą, geresnį pasiskirstymą tarp bičių, prailgina veikliųjų medžiagų veikimo laiką , efektyvumą. Be to labai patogus jų padavimo būdas, išlaistant į rėmų tarpus, iš bitininko atima mažai laiko ir darbo.

Kadangi, o, bet, tačiau ir t.t. visi šie aukščiau išvardinti erkių naikinimo būdai, praktiškai neduoda šimtaprocentinio bičių šeimų apvalymo nuo erkių efekto, susitikimo dalyviai Žygaičiuose, bandėme kolektyviai pamąstyti, kokį efektyvesnį kompleksinį erkių naikinimo būdą dar būtų galima sumąstyti ir kokios galimybės tam tikslui pajungti „T“ avilio konstrukcinius ypatumus.
Pamąstę, pasvarstę , pasitarę nutarėm, kad tam reikalui galima būtų išnaudoti ventiliacinio dugno ertmę, kur bitės mėgsta siūti traninius korius ir auginti tranus nes į "T“ avilių porėminę ventiliacinę dugno ertmę galima lengvai patekti, atidarius priešingoje nuo lakos pusėje esančias dureles ir ten padėti ne tik specialų sietelį, nukritusioms erkėms sugaudyti, bet ir nupjauti po apatinio lizdinio aukšto apačia bičių prisiūtus traninius korius su visais įvairaus amžiaus traniniais perais ir į juos daugintis sulindusiomis erkėmis.
Kaip žinome, koriai ten yra siuvami tik esant geram medunešiui, o pirmas geresnis medunešis yra kaip tik sodams žydint, tai didelė tikimybė, kad kiekvienoje geresnėje šeimoje , tokių traninių perų, toje ertmėje tikrai bus. Kad taip tikrai bus, nėra vien teoriniai pamąstymai, kad bitės šitaip daro jau pastebėjome praktiškai.
Kiti pliusai:
Per tas 23 dienas, kol ten padėtas pirmasis traninis peras išsiris, baigsis ir pavasarinis medunešis.
Per tas 23 dienas, ten tų traninių perų bus uždėta daug ir yra didelė tikimybė, kad per tą laiką, didžioji pusė pirmos bangos erkių, išsivysčiusiu ant bitinių perų, sulys į traninius perus.
Kitas pliusas, kad tų traninių perų išpjovimas kaip tik sutampa su laikotarpiu, kai po pavasarinio medunešio pora savaičių nėra medunešio ir bičių šeimos dažnai pradeda ruoštis spietimui. Todėl, tas perų išpjovimas, pagerintu avilio ventiliacija, o dar virš lizdo uždėjus vieną aukštą su nepasiūtais koriai ir padavus palaikomąjį maitinimą, kad bičių šeimos nenustotų auginti perų ir siūtu nepasiūtus korius, visai sumažintų sąlygas pasireikšti bičių dauginimosi instinktui.
Per pagrindinio medunešio laikotarpį, kada žydės šaltekšniai, avietės, baltieji dobiliukai yra tikėtina , kad bitės ventiliacinę dugno ertmę ir vėl užpildys traniniais perais ir todėl traninių perų išpjovimą, dar nesulaukus medunešio pabaigos, t.y. liepų žydėjimo, vėl reiktų pakartoti. To daryti reiktu nesuvieloti, kol dar nėra pradėję ristis tranai.
Manome, kad šitoks erkių naikinimo būdas bus labai patogus ir efektyvus, nes nereikia kilnoti aukštų ir padeda bitėms sumažinti natūralų dauginimosi instinktą spiečiais.
Kiti patogumai; nebereikia lizdo atskirti sieteliu nuo porėminės ventiliacinės ertmės, pagerėja avilio ventiliacija, padaugėja vaško išeiga, bet užtai, erkių surinkimui tinkamą paprastą su sieteliu įtaisą reiktu pastoviai laikyti padėta po lizdo apačia ant ventiliacinio dugno.
Sekantį gydymą ir jau paskutinį tais metais reiktu atlikti spalio viduryje, išsiritus perams su BeeVytalu arba kitais vaistais, savo sudėtimi labai panašiais į juos.
Kitų metų bitininkavimo sezoną reiktų pradėti, apie kovo 20d. ne tik kandi pastos padavimu virš lizdo, bet ir gausiu bičių šeimos apdūminimu su tabako dūmais pro lizdo apačią.
Manome, kad šitų priemonių turėtų pakakti, kad nuo erkių nežūtų nei viena bičių šeima. Pigu, patogu, greitai ir efektyviai.
Pagyvensim, pabandysim, pamatysim. Vienas išminčius yra pastebėjęs, kad „Teorija yra sausa šaka, užtai gyvenimo vaisingas medis žydi“

Šį susitikimo bendrą pamąstymą, perkelsiu į temą „Bičių gydymas“
Statistika : Parašytas TRANAS • 23 Lap 2010, 16:46 • Atsakymai 539 • Peržiūrėta 17363