BENDRAMINČIŲ SUSITIKIMAI,......

Asmeniškai savo ir Pupino vardu, o taip pat visų gausiai susirinkusiu vardu, dėkoju susitikimo šeimininkui Satkai- Jonui už parodytą svetingumą, už gausų stalą maisto ir gėrimų paveldo pateikimą, už gerų patalpų parūpinimą.
Tik turėdami šitokias didelias patalpas , visas mokyklos aukštas, galėjome susiskirstę į atskiras keturias sekcijas po 12-14 žmonių, diskutuoti ir dalintis patirtimi.
Keletą pastebėjimu apie susitikimo organizatorių Joną - SATKĄ Jonas pasirodo yra ne tik mūsų forumiečių labai gerbiamas, bet ir vietinių Žygaičių kaimo žmonių, nes jie jį savo bendruomenės vadu išsirinko. Dar daugiau, Jonas ne tik geras pažangus ir perspektyvus bitininkas, bet ir geras medžiotojas, miškininkas, žygaičių bendruomenės vadas, liaudies paveldo žinovas ir gamintojas, bet ir geras šeimos žmogus, mylintis savo šeimą ir žmoną Satką, kuriuos vardu, net ir forume dalyvauja. Apie organizacinius sugebėjimus jau nebešneku, patys viską matėte...

Vėliau prisijungęs Žilvinas ir su savimi atsivęžęs ne tik KANONĄ , susitikimo įamžinimui, bet ir gal penkių litrų savos gamybos kokybiško midaus butelį, verčia suabejoti suvalkiečių šykštumu, tikriausiai tai tik dar vienas, realaus pagrindo neturintis, mitas.
O koks skanumėlis vienos bitutės, vardą pamiršau, atsivežtų bandelių su mėsa - vos neapsirijau. Gerai kad Satka buvo parūpinęs velniškai kokybiško liaudies paveldo gėrimo užsigerti. O gėrymėėėlis...... jau vien nuo vos vos jaučiamo gerą lietuvišką duonelę primenančio kvapelio, seilė tįsta, o kai paragauji, tai kol neužkandi iš bebro ir šerno mėsos pagamintos, Jono žmonos Satkos, dešros - nei kvapo gali atgauti, nei žodžio ištarti. Nežinau, nežinau....kai turime tokių gerų savų lietuviškų gėrimų gamybos meistrų, kyla kai kurių abejonių ir dėl brendžiuko naudojimo...????
Po darbo sekcijose pasigedome Pupino. Vėliau, kambaryje, kur buvo išdėstytas maisto ir gėrimų paveldas radome tik vieną Pupino skrybėlę. Matyt profesorius padaugino ir ne laiku "nusirašė". Gerai, kad laiku atvažiavęs Žilvinas padėjo pravesti dalykišką diskusiją, o iš Pupino naudos nulis, tik veltui gerą maisto ir gėrimų paveldą gadino.
O seminaro dalyviai savos gamybos „patrumpinto“ inventoriaus kai prisivežė......, tai kaip tarptautiniame bitininkų kongrese....
Apžiūrint inventorių kilo mintis, kad ateityje į tokius dalykinius seminarus būtina nuvežti keletą pavyzdinių inventoriaus egzempliorių. Maniau, kad po Karpynėje vykusio seminaro, daugiau to daryti nebereikia, bet pasirodo klydau. Pasirodo tokiuose mokymuose visą laiką reikia turėti rekomenduojamo inventoriaus pavyzdžius ne vien dėl to, kad vis prisijungia naujų pasekėjų, bet ir dėl to, kad kūrybingiems bitininkams iš pažiūros labai paprastą, nesudėtingą ir praktikoje išbandytą inventorių norisi „tobulinti“, prikabinant vis naujų detalių arba naujai savitai sukonstruoti.
Iš patirties žinome, kad tobulas ir praktikoje patogus naudoti daiktas visada yra labai nesudėtingas, paprastas ir gal būt todėl nekelia pasitikėjimo. Vieni išradėjai nepamąsto, apie naudojamų medžiagų savybes, kiti - apie konstrukcijos įtaką natūraliems fizikos dėsniams, treti – apie galimas kliūtis dirbant, dar kiti - apie bičių gyvenimo apsunkinimą ir t.t.
Pasirodo dar turime daug ką viešai aptarti, sutarti, nusiraminti ir tik po to mūsų egzistavimą „pastebės“ potencialus mums reikalingo inventoriaus gamintojai. Kol kiekvienas gamintojams duodame vis skirtingus išmatavimus tol tikėtis, kad greit mūsų inventorius standartizuosis, neverta. Naujų idėjų įgyvendinimo pradžia visada yra apsunkinama skeptikų. Seminare dalyvavo keletas , taip vadinamų „ortodoksų“ ir kai seminaro pabaigoje paklausiai, kaip jiems mūsų „sąjūdžio“idėjos atrodo, atsakė, kad supranta ir pritaria, bet, dėl amžiaus ir gyvenant tik iš pensijos, jau per vėlu viską keisti.
Vėliau, turėdamas laiko, aprašysiu diskusijas ir mintis kilusias dirbant atskirose sekcijose, kurių buvo net keletas:
daugiaaukščio avilio konstrukcija su patrumpintu rėmu ir ventiliaciniu dugnu;
kompleksinis erkių naikinimas;
tikslingas ir racionalus bičių maitinimas.
Bendroje diskusijoje, aktyviai dalyvaujant Žilvinui, aiškėjo tendencija, kad sėkmingo racionalaus bitininkavimo pagrindas yra bitininko, pagal norimus iš bitininkavimo pasiekti tikslus ir bičių laikymo apylinkėse esančia medingų augalų gausą, SUGEBĖJIMAS - pasirinkti tinkamą inventorių, priežiūros technologiją, bičių veislę ir išsaugoti sveikas šeimas.

P.S. Visiems gerai žinomas Tauragės bitininkas Rimas Zaniauskas, telefonu išreiškė apgailestavimą, kad toks regioninis bitininkų susirinkimas įvyko jam nežinant, jo parapijoje ir dar mokyklos patalpose, kurioje jis pats dirba. Matomai už tokį akibrokštą gaus velnių ir Satka. Kaip pasiteisinimui sakiau, kad čia buvo sugūžėję tik forumo „Mano – bitės“ dalyviai ir pakviečiau prisijungti prie mūsų.
Tikriausiai, sužinojęs, kad į Žygaičių mokyklą buvo susirinkę „ deformuotieji“ mokyklos patalpas dezinfekuos ir greit kvies Tauragės bitininkų visuotinį susirinkimą, kad apvalyti vietinius bitininkus nuo psichologinio trumparėmių užkrato.

Statistika : Parašytas TRANAS • 23 Lap 2010, 16:46 • Atsakymai 485 • Peržiūrėta 15388

---